ROJAUS OBUOLIUKAI
2018 03 13 - 03 25
Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
„Rojaus obuoliukai“ – tai sodo motyvo įkvėpti darbai, sukurti per pastaruosius kelis metus. Darbuose kartojasi tas pats sodo-peizažo motyvas, kuris įgauna vis kitą pavidalą, priklausomai nuo spalvinio santykio, šviesos, kuriamos nuotaikos. Dėl šio kintamumo motyvas tampa tarsi amžinu – prie jo vis įdomu sugrįžti.
Kartu sodo-peizažo motyvas tampa struktūriniu pamatu tapytojo išgyvenimams vizualizuoti. Šiuose darbuose sodo obelys abstrahuojamos, transformuojamos. Taip atsisakoma reprezentavimo strategijos ir siekiama reikšmingos meninės formos, kurioje koncepcija-idėja ir kompozicija-forma yra vientisas lydinys. Darbuose naratyvas keičiamas pojūčiu, impulsu stebinčiajam. Čia tapytojas ne perteikia pasaulį, o kuria jį. Tai reiškia, kad baigtas paveikslas, jo vidinė sąranga aiškiai ir tiksliai atitinka tapytojo matomo ir suvokiamo pasaulio sandarą. Tai reiškia, kad „neturėdamas jokios kitos „technikos“, išskyrus tą, kurią jo akys ir rankos įgyja regėdamos ir tapydamos, jis [tapytojas] atkakliai plėšia iš šio pasaulio, kuriame skamba istorijos, skandalai ir triumfai, drobes, kurios nors ir nieko nepridės nei prie žmonių pykčių, nei prie vilčių“ (M. Merleau-Ponty), bet bus tikros.
Paroda „Rojaus obuoliukai“ – tai tapytojo pasivaikščiojimas po jo sukurtą sodą.
Kartu sodo-peizažo motyvas tampa struktūriniu pamatu tapytojo išgyvenimams vizualizuoti. Šiuose darbuose sodo obelys abstrahuojamos, transformuojamos. Taip atsisakoma reprezentavimo strategijos ir siekiama reikšmingos meninės formos, kurioje koncepcija-idėja ir kompozicija-forma yra vientisas lydinys. Darbuose naratyvas keičiamas pojūčiu, impulsu stebinčiajam. Čia tapytojas ne perteikia pasaulį, o kuria jį. Tai reiškia, kad baigtas paveikslas, jo vidinė sąranga aiškiai ir tiksliai atitinka tapytojo matomo ir suvokiamo pasaulio sandarą. Tai reiškia, kad „neturėdamas jokios kitos „technikos“, išskyrus tą, kurią jo akys ir rankos įgyja regėdamos ir tapydamos, jis [tapytojas] atkakliai plėšia iš šio pasaulio, kuriame skamba istorijos, skandalai ir triumfai, drobes, kurios nors ir nieko nepridės nei prie žmonių pykčių, nei prie vilčių“ (M. Merleau-Ponty), bet bus tikros.
Paroda „Rojaus obuoliukai“ – tai tapytojo pasivaikščiojimas po jo sukurtą sodą.
